Psichikos dienos stacionaras

Kretingos rajono savivaldybės viešoji įstaiga Kretingos psichikos sveikatos centras, sėkmingai  įgyvendino Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonės VP3-2.1-SAM-08-R-31 „Psichikos dienos stacionarų (centrų) įkūrimas“ lėšomis remiamą projektą – tobulinti psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo bendruomenėje plėtrą, sukurti pasirinkimo galimybę, užtikrinančią pacientų bei jų šeimų poreikiams tenkinti pritaikytą paslaugų sistemą.  Psichikos dienos stacionaras įkurtas apie 400 kv. m. patalpose, esančiose Žemaitės al. 1, ketvirtame aukšte.

Atvykę rasite įrengtus gydytojų, psichologų, procedūrų kabinetus, palatas, mokomąją virtuvę, mokomąją skalbyklą, meno, muzikos, šviesos terapijos, individualios ir grupinės psichoterapijos bei užimtumo kabinetus, poilsio kambarius pacientams ir personalui.

Psichikos dienos stacionare jūsų laukia specialistų komanda, sudaryta iš: gydytojo psichiatro, psichoterapeuto, medicinos psichologo, psichikos sveikatos slaugytojos, socialinio darbuotojo.

Psichikos dienos stacionaras (centras) - tai novatoriškas, modernus visuomenės sveikatos stiprinimo būdas, leidžiantis psichikos ar elgesio sutrikimų turintiems asmenims, liekant pažįstamoje, artimoje aplinkoje gauti reikiamą pagalbą. Pacientai, dieną gavę sveikatos priežiūros paslaugas centre, vakare sugrįš į namus. Taip žmonės galės neatitrūkti nuo namų aplinkos ir artimųjų, tačiau tuo pačiu metu bus skatinami neprarasti savarankiškumo, kasdieninio gyvenimo, bendravimo, buitinių ir darbinių įgūdžių.

Pacientai, norintys gydytis Psichikos dienos stacionare, gali registruotis telefonu (8 445) 55446 ar kreiptis į Psichikos dienos stacionarą darbo dienomis nuo 8.00 iki 16.00 val.

Atvykstant turėti:

  • asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą,
  • gydytojo psichiatro siuntimą.

Teikiamų psichinės sveikatos priežiūros paslaugų trukmė psichikos dienos stacionare  asmeniui – 30 darbo dienų.

Psichikos dienos stacionare teikiamos nemokamos (kompensuojamos iš PSDF) ir mokamos psichinės sveikatos priežiūros paslaugos (žiūrėti „Vidaus tvarkos taisyklės“). Psichikos dienos stacionare paslaugas gauna pacientai, turintys įvairių psichinės sveikatos sutrikimų.

PSICHINĖS SVEIKATOS SUTRIKIMAI

  1. Organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai (demencija sergant Alzheimerio liga, kraujagyslinė demencija, demencija sergant kitomis, kitur klasifikuojamomis ligomis: ŽIV, Parkinsono liga, Huntingtono liga, Creutzfeldt-Jakobo, Picko liga ir kt.).
  2. Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant psichoaktyviąsias medžiagas (alkoholį, medikamentus, narkotines medžiagas).
  3. Šizofrenija, šizotipinis sutrikimas ir kliedesiniai sutrikimai, šizoafektiniai sutrikimai, ūminiai ir praeinantys psichoziniai sutrikimai.
  4. Nuotaikos (afektiniai) sutrikimai (manijos epizodai, bipoliniai afektiniai sutrikimai, depresijos epizodai, pasikartojantis depresinis sutrikimas, nuolatiniai nuotaikos sutrikimai ir kiti nuotaikos sutrikimai).
  5. Neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai (fobiniai nerimo sutrikimai, kiti nerimo sutrikimai, obsesinis kompulsinis sutrikimas, reakcijos į sunkų stresą ir adaptacijos sutrikimai, disociaciniai (konversiniai) sutrikimai, kiti neuroziniai sutrikimai).
  6. Elgesio sutrikimų sindromai, susiję su fiziologiniais sutrikimais ir fiziniais faktoriais (neorganiniai miego sutrikimai, valgymo sutrikimai, seksualinės funkcijos sutrikimai, nesusiję su organiniu sutrikimu ar liga, pogimdyminio laikotarpio psichikos ir elgesio sutrikimai, piktnaudžiavimas priklausomybės nesukeliančiomis medžiagomis).
  7. Suaugusiojo asmenybės ir elgesio sutrikimai (asmenybės sutrikimai, įpročių ir potraukių sutrikimai, lyties tapatumo sutrikimai, seksualinio pasirinkimo sutrikimai).
  8. Protinis atsilikimas.
  9. Psichologinės raidos sutrikimai.
  10. Elgesio ir emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje.

 

 

Psichikos dienos stacionaro vidaus darbo tvarkos taisyklės

 

Psichikos dienos stacionare teikiamos paslaugos:

GYDYTOJAS PSICHIATRAS

Gydytojas psichiatras kalbėdamas su ligoniu surenka psichiatrinę anamnezę, įvertina klinikinę psichikos būseną, esant galimybei, surenka objektyvią anamnezę iš palydovų, diagnozuoja psichikos ligas, paskiria psichologinius tyrimus, o esant reikalui ir kitų sričių specialistų konsultacijas, sudaro gydymo planą, skiria ir kontroliuoja gydymą, išrašo vaistus ir nurodo kaip juos vartoti, konsultuoja šeimos narius apie elgesį su psichikos pacientu, informuoja apie gydymą psichotropiniais preparatais, paaiškina kaip elgtis ūmių psichozinių būklių atvejais, pataria sveikatos išsaugojimo, gerinimo, darbo ir gyvenimo klausimais.

^

PSICHODIAGNOSTIKA

Psichodiagnostika - tai pažintinių procesų (dėmesio, atminties, mąstymo bei intelekto (Vekslerio skale – WAIS-III, WASI )), asmenybės ir psichoemocinės būklės psichologinis įvertinimas.

^

INDIVIDUALIOS PSICHOLOGO / PSICHOTERAPEUTO KONSULTACIJOS

Psichoterapijos metodas, kai dalyvauja tik klientas ir specialistas. Jos metu, padedama žmogui suvokti vidinių ir išorinių konfliktų priežastis, analizuojami žmogaus dvasiniai išgyvenimai, jo elgesio stilius bei motyvai, ieškoma naujų, sėkmingesnių elgesio būdų. Psichoterapija rekomenduojama jei vargina:

  • įvairūs simptomai – baimė, nerimas, depresija, ligos, kurių priežasčių gydytojai neranda;
  • charakterio bruožai;
  • tarpasmeninių santykių problemos;
  • sunkumai darbinėje veikloje;
  • nepasitikėjimas savimi;
  • kai išgyvenama sunki gyvenimo situacija ar liga;
  • kai nuolat pakliūnama į tas pačias nemalonias situacijas.

Įprasta psichoterapinės konsultacijos (sesijos) trukmė 45-50 min.

^

GRUPINĖS PSICHOTERAPEUTO   KONSULTACIJOS

Specialisto vadovaujama keliolikos žmonių grupė, kuriai būdingi įprasti žmogaus kasdieniai santykiai. Jos metu geriau išmokstama pažinti save, geriau suprati kitų žmonių poreikius, išmokstama spręsti tarpusavio santykio problemas, išgyventi kitų žmonių emocinį vertinimą ir palaikymą, išmokstama teikti, gauti ir priimti tam tikrą pagalbą. Grupinė terapija yra efektyvi įveikiant krizines situacijas, gydant nerimą ir depresiją. Ja siekiama koreguoti charakterio savybes, kurios sunkina gyvenimą ir trukdo bendravimą šeimoje ar kitoje aplinkoje. Gydymo metu įgytus naujus elgesio būdus galima greičiau pritaikyti kasdieniame gyvenime. Visas grupės gyvenimas tampa gydomuoju veiksniu. Trukmė – 1,5 val.

^

RELAKSACIJA

Tai fizinis bei psichinis atsipalaidavimas, teigiamai veikiama emocinė bei psichinė būklė. Kuo naudinga relaksacija?

  • Padeda nusiraminti po didelio streso, bei didina atsparumą jam.
  • Sumažina emocinę įtampą, nerimą, jaudinimąsi, pvz.: prieš viešą pasirodymą, egzaminus, varžybas, operaciją. Atsipalaidavęs žmogus gali labiau susitelkti nagrinėdamas problemą.
  • Padeda greitai užmigti, lengvai pabusti, kai reikia. Miegas tampa vertingesnis.
  • Trumpas poilsis. Atsipalaidavimas pašalina nedidelį nuovargį, padidina darbingumą.
  • Padeda susikaupti, susikoncentruoti ir tuo pačiu daugiau nuveikti įvairiose gyvenimo situacijose, lengviau pasiekti tikslą.
  • Padeda geriau suprasti save: pažinti savo gerąsias ir blogąsias puses, ir tuo pačiu suvokti savo galimybes bei tobulėti.
  • Padeda esant įtampos galvos skausmams, kraujotakos bei virškinimo problemoms.

Užsiėmimo trukmė  40 min.

^

ŠVIESOS TERAPIJA

Tai saugios, maloniai atpalaiduojančios procedūros, kurių poveikis yra greitesnis nei daugelio antidepresantų – 80 proc. Šviesos terapijai naudojama lempa imituoja saulės šviesą ir sukelia biocheminius pokyčius smegenyse, taip pakeldama nuotaiką, sukeldama malonumo jausmą. Šviesos terapija taikoma depresijai, miego sutrikimams, bulimijai, adaptacijos sutrikimams, nerimo būklėms, taip pat depresijoms nėštumo, laktacijos metu gydyti. Seanso trukmė nuo 0,5 val. iki 2-3 val., ne mažiau kaip 5 kartus per savaitę. Kurso trukmė – 2-4 savaitės. Ši terapija taikoma nuo spalio iki balandžio mėnesio.

^

PSICHOSOCIALINĖ REABILITACIJA

Tai suderintų visuomeninių, psichologinių, medicininių priemonių sistema, teikianti psichikos ligoniams savarankiško gyvenimo ir įsitraukimo į visuomenę galimybes. Tikslas – pagerinti asmenų, turinčių ilgalaikę psichikos negalią, funkcionavimą, kad jie galėtų sėkmingai prisitaikyti, rastų pasitenkinimą jų pačių pasirinktoje aplinkoje su minimalia specialistų pagalba. Psichiatrinė reabilitacija padeda žmonėms keistis ir / arba keičia aplinką, kurioje jie gyvena, mokosi, dirba.

^

MENO TERAPIJA

Tai sveikatos priežiūros veikla, kurią vykdo menų terapeutas, naudojantis meną/meninę komunikaciją ir terapinius santykius kliento fizinės, psichinės, socialinės sveikatos ir gerovės stiprinimui. Dailės terapija gali būti naudinga ne tik esant psichikos sutrikimams, bet ir susidūrus su sudėtingomis gyvenimo situacijomis, siekiant geresnio savęs pažinimo ir asmeninio augimo. Dailės terapijos užsiėmimas nėra piešimo pamoka, juose nemokoma dailininko įgūdžių. Svarbiausia šiuose užsiėmimuose – patyrimas kuriant, kūrybos procesas, o ne kūrybos produkto profesionalumas. Tad dalyvaujant dailės terapijos užsiėmimuose gebėjimai piešti nėra būtini. Neretai reikšmingus išgyvenimus, mintis ir jausmus nelengva išreikšti žodžiais. Tuomet į pagalbą gali ateiti vaizdai – kuriant ranka nesąmoningai krypsta ir piešia tai, kas reikšminga ir svarbu. Vidinę būseną išreiškus vaizdu tampa lengviau ją apibūdinti žodžiais. Dailės terapija leidžia aiškiau ir brandžiau suprasti sunkumus, ieškoti būdų juos spręsti.

^

KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI

Pasitelkus įvairias kūrybinio proceso formas, Jūs pažinsite save, suprasite savo problemas, išvengsite vienatvės, išgyvensite kūrybinį džiaugsmą. Tai terapijos forma, kuri akcentuoja bendradarbiavimą, emocinės aplinkos ir būsenos stabilumą. Kūrybinis procesas yra pasitelkiamas kaip bendravimo priemonė, teikianti nepaprastą galimybę stebėti aplinką, suprasti save, pažinti kitus. Kūrybiniai užsiėmimai palengvina adaptaciją kolektyve. Užsiėmimai vyksta 1,5 val.

^

JUDESIO TERAPIJA

Padeda palaikyti fizinį, emocinį, socialinį funkcionavimą. Mažėja  nerimas, retėja panikos priepuoliai, mažėja depresiškumas, gerėja miegas, atsiranda entuziazmas. Šios veiklos metu, mokomasi atsipalaidavimo ir koordinacijos pratimų, kvėpavimo sureguliavimo pratimų. Užsiėmimo trukmė 30min.

^

MUZIKOS TERAPIJA

Muzika, kaip terapija naudojama jau nuo senų senovės. Muzika gali veikti labai skirtingai, gali vesti žmogų į balansą, o gali atvesti į nostalgiją ar praeities prisiminimus, gali migdyti, o gali ir budinti bei skatinti dinamiką, kūrybingumą ir motyvaciją. Tai veiksmingas būdas neįsisąmonintoms emocijoms suvokti, „išsivalyti“ nuo kankinančių ir nemalonių emocinių reakcijų. Be to, ši veikla didina pasitikėjimą savimi, savivoką, savivertę, padeda rasti savyje dvasinę harmoniją.  Užsiėmimo trukmė 1 val.

^

LAISVALAIKIO ORGANIZAVIMAS

Tai pasivaikščiojimai, skaitymas, mezgimas, siuvimas, aplinkos tvarkymas, stalo ir kt. žaidimai, dienoraščių ar laiškų rašymas, kavos/arbatos gėrimas, įvairių teminių popiečių organizavimas (didžiųjų metų švenčių, gimtadienių švemtimas) ar kita laisva, neįpareigojanti, maloni veikla. Yra galimybė turėti individualų ramybės laiką (pailsėti palatoje). Trukmė - 40 min.-1 val.

^

KASDIENIŲ ĮGŪDŽIŲ LAVINIMAS

Tai maisto ruoša, kurios metu vykdomas racionalus maisto produktų pirkimas turimomis lėšomis, tiesioginis pietų ir/ar teminio (šventinio) maisto ruošimas, stalo serviravimas, virtuvės aplinkos sutvarkymas. Veikloje dalyvauja 5-6- žmonės kartu su socialinėmis darbuotojomis. Šia veikla skatinama lavinti pacientų buitinius ir darbinius įgūdžius, gebėjimą bendradarbiauti, mokyti apskaičiuoti finansinius išteklius ir racionaliai juos panaudoti. Į veiklą kartu įtraukiami etikos bei estetikos, liaudiškų tradicijų ir papročių mokymas ir pan. Užsiėmimo trukmė 1,5 – 2 val.

^

KOMPIUTERINIO RAŠTINGUMO MOKYMAS

Daugumai pacientų dažnai iškyla įvairių klausimų, susijusių su kompiuteriu, jo privalumais: pavyzdžiui, kaip susirasti darbą internetu, sukurti asmeninį elektroninį paštą, parašyti ir išsiųsti savo gyvenimo aprašymą (CV), parašyti laišką, paruošti tam tikros temos prezentaciją auditorijai bei išmokti dirbti savarankiškai kompiuteriu ir pan. Psichikos dienos stacionare pacientai mokomi kompiuterinio raštingumo pradmenų. Užsiėmimo trukmė 1 val.

^

BIBLIOTERAPIJA

Čia skaitomi, cituojami įvairūs tekstai, ištraukos. Po to dalijamasi savo mintimis bei jausmais, sukeltais išgirstų žodžių. Taip skatinama kalbėti, bendrauti, pasisakyti, bei gerbti kito asmens nuomonę. Kokius jausmus ir mintis pažadino perskaitytas tekstas? Kokius prisiminimus, vaizdinius sukėlė pasakojimas? Ar jums pažįstamos išgirstos problemos? Kaip jūs sprendžiate panašias problemas? Formuluodamas ir išreikšdamas savo mintis, išgirsdamas pašnekovų reakcijas į jas, žmogus geriau suvokia save, savo poelgius, geriau pamato elgesio alternatyvas. Užsiėmimo trukmė 1 val.

^

ETIKA IR ESTETIKA

Tai kalbėjimas ir mokymasis apie žmonių elgesio kultūrą viešose vietose bei namuose. Čia aiškinamasi, kodėl kiekvienas žmogus privalo laikytis deramo elgesio taisyklių. Kalbama ne tik apie išorinę, bet ir vidinę žmogaus kultūrą. Užsiėmimo trukmė 1 val.

^

FILMŲ TERAPIJA

Kinas gali padėti pabėgti nuo realybės, tačiau jis gali mus pažadinti naujam gyvenimui. Niekas neina į kiną pažiūrėti šabloniškų situacijų. Į kiną mes einame patirti tikrų emocijų įvairovę – meilę, pyktį, baimę, pavydą, aistrą.

Tinkamo filmo žiūrėjimas gali tapti nepaprastai stipria patirtimi žiūrintiems, kaip aktoriai perteikia užslopintas, skausmingas emocijas, jos taip pat sužadinamos: mūsų gyvenimas tarsi pastatomas priešais mus ir mes turime puikią galimybę viską stebėti išvengdami realaus tiesioginio patyrimo (t.y. metaforiniu būdu). Žvilgsnis į  šį atspindį yra pirmasis žingsnis tam, kad mūsų giluminės problemos būtų identifikuotos ir pradėtos spręsti.

Filmų terapijos metu, siekiama ugdyti žmogaus savistabą ir sugebėjimą rasti sprendimus, atskleisti paslėptus elgesio motyvus, neigiamų emocijų šaknis, plėtoti sugebėjimą analizuoti situacijas. Įsisąmonindami ir aptardami šias savo emocijas su kitais žmonėmis, stebėjusiais tą patį filmą ir turėjusiais panašią patirtį, galime daug išmokti ir suprasti apie save ir savo tarpusavio santykius. Trukmė - 1val.

^

PSICHOEDUKACIJA

Pacientų mokymas apie ligą bei sveikatą, remiantis mokslinėmis medicinos ir psichologijos teorijomis, siekiant, kad pacientas geriau įsisąmonintų savo būklę, bei pagerinti bendradarbiavimą gydymo procese.

^