Lietuviai linkę nerimą gydyti ne psichologinėmis priemonėmis, o vaistais. „Baltic Statistics on Medicines” duomenimis, lyginant su Latvija bei Estija lietuviai raminamųjų vaistų, benzodiazepinų (BZD), vidutiniškai suvartoja tris kartus daugiau. Bet vaistai nėra vienintelis sprendimo būdas kovoti su nerimo sutrikimais ir panikos atakomis. Mes siūlome tvarkytis su nerimo sutrikimais pasitelkiant mobiliąją programėlę. Visai neseniai pristatyta pirmoji Lietuvoje nemokama interaktyvi programėlė, skirta žmonėms, patiriantiems panikos atakas. Ji sukurta profesionalių psichologų ir remiasi mokslininkų ir praktikų sukauptomis žiniomis apie panikos atakas.

Programėlę galite parsisiųsti čia:

Savižudišką elgseną galima apibūdinti kaip sudėtingą, plataus diapazono reiškinį – pradedant nuo minčių apie savižudybę, kurias žmogus išreiškia žodžiais arba neverbaliniais būdais, ir baigiant savižudybės planavimu, mėginimu nusižudyti ir, blogiausiu atveju, įvykdyta savižudybe. Neretai, kaip išeitį iš susiklosčiusios sudėtingos situacijos, žmogus renkasi savęs žalojimą. Tokiu atveju, jis viliasi, kad toks elgesys palengvins sunkius emocinius išgyvenimus. Žalojant save siekiama nusiraminti, sukontroliuoti save, dažnai – išlieti neapykantą sau arba aplinkiniams. Ne visi žalojantys save asmenys yra potencialūs savižudžiai, tačiau į save nukreiptas pyktis neabejotinai padidina savižudybės riziką.